Simuliacinių žaidimų ir kūrybinių dirbtuvių metu buvo imituojami darbo interviu, kuriamos ir sprendžiamos galimos problemos darbe, kalbama apie gyvenimo aprašymo formą Europass ir neformalaus ugdymo sertifikatą Youthpass.

Kūrybinės dirbtuvės pažėrė netradicinių bei naujų veiklų, kurios suteikė praktinių įgūdžių. Verta pastebėti, kad dalinantis kultūrinių įvairovių ypatybėmis, komandos dalyvavusios projekte buvo supažindintos su  neįprastai dideliu muzikos instrumentu, vadinamu „didgeridoo“. Projekto dalyviai smalsiai žiūrėjo į Australijos aborigenų tradicinį instrumentą ir itin nustebo išgirdę naujus netradicinius garsus, kuriuos jis gali skleisti.  Smagiausia kūrybinių dirbtuvių dalis – mokymasis groti „didgeridoo“.

Nauji ir netradiciniai mokymosi metodai, įvairios veiklos, simuliacijos, skirtingi lektoriai tikslingai veikė grupės atmosferą. Juoko jogos (laughter yoga) kūrybiniai užsiėmimai, teigiamai nuteikė darbams bei palaikė tarp dalyvių dinamišką atmosferą. Įdomu tai, kad juoko jogos metu nereikėjo užkelti kojos sau (arba draugui) ant galvos ar nosimi mėginti pasiekti kelius. Juoko joga nereikalauja jokių ypatingų fizinių sugebėjimų, tereikia atsipalaiduoti, prisiminti vaikystę ir paprasčiausiai juoktis kartu su visais, atliekant nesudėtingus pratimus.

Zakopanė yra kurortinis Lenkijos kalnų miestelis, todėl organizatoriai į programą įtraukė apsilankymą Tatruose. IV dieną komanda vyko pasigrožėti kalnais bei pakvėpuoti grynu oru. Projekto organizatoriai buvo paruošę iššūkį patiems drąsiausiems ir ištvermingiausiems – pasiekti kalno viršūnę. Slidžių akmenų, sniego ir purvo nepabūgusi visa „Verslo iniciatyvos“ komanda sėkmingai pasiekė viršūnę ir pasigrožėję svaiginančiu vaizdu nusiropštė žemyn. Lengva nebuvo, tačiau atsivėrę vaizdai buvo to verti!

Vienas iš projekto tikslų – kitų šalių kultūros pažinimas. todėl vakarais vykdavo nacionaliniai šalių vakarai, kurių metu buvo pristatoma šalių dalyvių kultūra, tradiciniai šokiai, gaminami tradiciniai patiekalai. Po spalvingų šalių prezentacijų projekto dalyviai prisiragavę tradicinių patiekalų ir gėrimų, žaisdavo smagius konkrečiai šaliai būdingus žaidimus ir šokdavo pagal nacionalinę muziką.

Projekto metu bendraujant su skritingų kultūrų žmonėmis buvo užmegztos naujos, naudingos pažintys su jaunuoliais iš Latvijos, Lenkijos, Bulgarijos ir Portugalijos. Abipusė nauda ir įgyta patirtis atsispindės tolesnėje perspektyvoje.

„Ekonomikos skatinimas“. Dažnai šį žodžių junginį girdime iš politikų. Bet jeigu aš esu studentas (ar neseniai baigęs), darbo nerandu, nes patirties trūksta (juo labiau jei aš vadybos mokslus baigęs). Turiu vieną ar kitą idėją kaip, pavyzdžiui, Anglijoje nupirkti pigių prekių ir Lietuvoje parduoti, bet nežinau, nuo ko pradėti, juk reikia pinigų, aš jaunas – nieks neduos, o į banką net pažiūrėti baisu…

Turbūt ne vieną kankina tokios ar panašios mintys. Daugelis žmonių mano, kad verslo pradėjimas turi būti palaimintas banko, tačiau Vakarų pasaulyje (ypač JAV) vadinamuosius „start-up‘us“ finansuoja rizikos kapitalo fondai. Trumpai, tai pinigų investavimas ne į akcijas, obligacijas ir t.t., bet į rizikingą jauną verslą.

Vienas iš bandymų skatinti jauną verslą (tik savo prigimtimi panašus į rizikos kap. fondą) yra ir Lietuvoje. Žinoma, jis – valstybinis, tačiau nukreiptas į jaunus žmones. Šio fondo veiklą kuruoja Finansų, Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos, o kaip įgyvendintojas pasirinktas „INVEGOS“ vardas. Kaip visada skambios frazės: nedarbo mažinimas, finansinės gerovės gerinimas yra skelbiami kaip pagrindiniai tikslai. Bet ar įmanoma jaunam žmogui pasinaudoti šiuo fondu.

Jaunų  žmonių verslo kūrimas yra puikus būdas ekonomikai skatinti, todėl ir fondas suteikia prioritetinę galimybę naudotis jo teikiamomis paslaugomis jauniems žmonėms (iki 29 metų). Žinoma, parama nėra vien finansinė, kadangi bus rengiami tiek verslo plano rengimo mokymai, tiek privačios konsultacijos. Visa nefinansinė parama bus vykdoma keliais etapais. Pirmame etape žmonės bus mokomi pagrindų (įmonės steigimas, finansinė apskaita, verslo plano rengimas ir pan.), antrame – bus konsultuojami verslo plano klausimais individualiai. Trečias etapas bus skirtas tik tiems, kas sugebės gauti paskolą, šio etapo metu laukia papildomos konsultacijos, susijusios su verslo valdymu, o ne steigimu.

Fondui iki 2015 m. numatyta apie 50 mln. Lt, o norima finansuoti apie 1200 projektų, todėl konkurencija turėtų būti didelė, žinant dabartinę ekonominę situaciją.

Šis fondas finansuos tik smulkų ir labai smulkų verslą, o parašius verslo planą bei ilgai dirbant su šia įstaiga („INVEGA“) galima tikėtis iki 86 tūkstančių litų paskolos. Be to, jeigu per ateinančius 4-5 metus nuo paskolos gavimo pavyks pasiekti verslo plane nurodytų rodiklių, didelę paskolos dalį (planuojama apie 60 proc.) „INVEGA“ leis negrąžinti. Taip stengiamasi išvengti nepasiekiamų rodiklių rašant verslo planą ir skatinti nuolatos gerinti veiklos rezultatus. Grąžintomis paskolomis bus finansuojami nauji verslo projektai – bus plečiamas verslo sektorius šalyje.

Atrodo, ši priemonė pretenduoja būti ne tik skambia, bet ir efektyvia.