Jaunimo nedarbas
Nedarbas Lietuvoje viena iš opiausių problemų, apie kurią galvoja ne tik ieškantys darbo ar bandantys išsaugoti savo vietą, bet ir studijas baigiantis jaunimas. Kiekvieno mėnesio pradžioje skaitome pranešimus apie tai, kad Lietuvoje nedarbas mažėja, vis mažiau lietuvių įregistruota darbo biržoje. Tačiau širdžiai malonūs skaičiai ne visada teisingi ir atspindi realybę. Didelė dalis lietuvių tiesiog emigruoja į vakarų Europą, taip sumažindami bedarbių skaičių. Dauguma iš jų jauni žmonės, potenciali darbo jėga. Šio reiškinio skaudžias pasekmes matysime ateityje.
Gruodžio 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 300,6 tūkst. bedarbių, arba 13,9 proc. visų darbingų šalies gyventojų – tai 0,3 proc. punkto mažiau nei praėjusį mėnesį. Iš jų 44303 jaunimas (iki 25 metų), arba 14,74 proc. visų bedarbių. Metų pradžioje jaunų bedarbių buvo 41589 ir šis rodiklis nuolat augo iki liepos. Tuo metų Lietuvos darbo biržoje buvo įregistruoti 52274 jaunuoliai. Gerėjant situacijai Lietuvoje mažėjo ir jaunų bedarbių. Tačiau 2009 metų pradžioje šis rodiklis siekė 16209 bedarbius – matomas drastiškas pokytis lyginant su kitomis amžiaus grupėmis.
Vis populiarėja verslo liudijimų įsigyjimas. Spalio mėn. 3,9 tūkst. bedarbių pradėjo veiklą įsigiję lengvatinius verslo liudijimus iki 6 mėnesių laikotarpiui. Palyginti su 2009 metų spaliu tokių bedarbių skaičius išaugo du kartus. Didelė dalis verslo liudijimų savininkų sudaro jauni žmonės, nes tai jiems lengvai prieinamas ir sąlyginai pigus verslo pradžios variantas. Taip pat jiems lengviau pritaikyti neseniai gautas teorines žinias ir mažiau rizikuoja, nes dauguma jų neturi ilgalaikių paskolų ar šeimos.
Įmonių savininkai turėtų suprasti, kad nekorektiška yra sakyti „rinkoje trūksta reikiamų specialistų“, o imtis priemonių. Įdarbinti jaunus žmonės, apmokyti ir paversti juos profesionalais – kitaip sakant užsiauginti darbuotojus. Tai investicijos į ateitį, kurių negalima pamiršti.
