Gegužės 5-ąją dieną VŠĮ “Verslo iniciatyva” direktorius Darius Karaša skaitys pranešimą apie jaunųjų verslininkų mentorystę. Prie šio pranešimo prisidės mentorius Grantas Pažėra bei įspūdžiais dalinsis ankstesniuose mentorystės projektuose dalyvavę dalyviai. Bus aptariami ateities planai, mentorystės sistema ir jos pritaikymo galimybės.

“Verslo iniciatyvos” komanda Jus skatina aktyviai dalyvauti verslumo dirbtuvėse. O Darius Karaša bei kiti lauks Jūsų Kauno technologijos universitete, III rūmuose, 6-to aukšto auditorijoje, Laisvės al. 13. Jūsų patogumui pranešimas bus skaitomas du kartus.

I sesija 11:00 – 13:00

II sesija 14:00 – 16:00

Programą rasite ir registruotis galite čia

Verslumas reikalingas visiems kasdieniniame gyvenime, darbe ir visuomenėje, leidžia darbuotojams geriau suvokti savo darbinės veiklos kontekstą ir geriau pasinaudoti galimybėmis, sudaro sąlygas verslininkams pradėti visuomeninę arba komercinę veiklą. Pakankamai aukštas jaunimo verslumas gali užtikrinti tvarų ilgalaikį šalies ekonomikos augimą, sėkmingą jaunų žmonių integraciją į darbo rinką, bei darnaus vystymosi prioritetų užtikrinimą.

Tyrimų agentūros UAB „Rait“ duomenimis, net 83% 16-25 m. amžiaus Lietuvos jaunimo ketina kurti savo verslą ir stipriai išsiskiria lyginant su visais gyventojais, tarp kurių tik 8% Lietuvos gyventojų ketina pradėti kurti savo verslą.

Visgi noras ir motyvacija jaunimo tarpe realiai veiksmais virsta itin retai, ir tai pastebima tiek nacionaliniu, tiek regiono lygiu. Štai remiantis Kauno mieste atliktų jaunimo situacijos tyrimų duomenimis, dauguma (95 proc.) jaunų žmonių savo verslo neturi ir neturėjo. Savo verslą pradėti planuoja 8 proc. respondentų. Šeimos versle dalyvauja 3 proc. tyrimo dalyvių,o tik 2 proc. vadovauja savo verslo veiklai. Dar 1 proc. nurodė, kad šiuo metu yra verslo partneris.

O kokios institucijos ar veiklos prisideda prie jaunimo verslumo skatinimo? Anot jaunimo, labiausiai skatina kurti verslą susitikimai su verslininkais (39,5 proc.) ir savo idėjų plėtojimas bei vystymas (28,9 proc.). Tuo tarpu labiausiai verslumą skatinančiomis organizacijomis įvertintos viešosios įstaigos „Verslo iniciatyva“ ir „Verslo inkubatoriai“ (po 22 proc. respondentų vertinimų). Tyrime dalyvavusių studentų (2 proc.), verslininkų, dėstytojų ir savivaldybės atstovės teigimu, viena mažiausiai jaunimo verslumą skatinančių organizacijų – Kauno miesto savivaldybė.

Bet šio rodiklio negalima vertinti vienareikšmiškai. Visų pirma, tyrimas atliktas ir pristatyas 2010 metais. Pastebėtina, kad nuo tada bendras dėmesys verslumui iš esmės pasikeitė, o tai atsispindi ir savivaldybės veikloje. 2011 metais pradėjęs veikti verslumo skatinimo fondas, suteikęs paramą naujoms verslo idėjoms, turėtų būti plėtojamas ir 2012 metais, taigi dabar atliekant jaunimo verslumo situacijos tyrimą respondentų nuomonė savivaldybės atžvilgiu gali būti kitokia.

O kokios veiklos Kaune skatinta imtis verslo? Tai respondentų labiausiai rekomenduojama verslą skatinanti veikla yra paskaitos, seminarai (21,44 proc.). Nors ir mažiau procentų surinkusi veikla, bet taip pat ne ką mažiau svarbus veiklos skatinimo aspektas respondentų pasirinkimu  buvo susitikimai su verslininkais (13,92 proc.).

Belieka palinkėti pradėti ir nebijoti imtis verslo, o padedančių institucijų, seminarų ir net viešojo sektoriaus subjektų suteikiančių vienokią ar kitokią pagalbą pradžiai yra tikrai daug. Lieka tik imtis iniciatyvos bei pasinaudoti suteikiamomis galimybėmis. Sėkmės!

Pradedant vertinti laisvalaikį, svarbu žinoti ar jaunuoliai apskritai turi laiko ilsėtis. Pasirodo, turi, nors dažniausiai tik „šiek tiek“. 16 proc. apklaustų jaunų kauniečių nurodė, kad laisvo laiko turi daug arba labai daug, tuo tarpu „Turiu šiek tiek“ nurodė net 46 proc. Likusieji mano, kad laisvo laiko jie neturi.

Taigi, laisvo laiko turi, tačiau kam jį naudoja? Kaip ir skelbia šio straipsnio pavadinimas – dažniausiai jaunuoliai Kaune atokvėpio akimirkomis renkasi kompiuterį bei muzikos klausymąsi (92 proc. respondentų nurodė besinaudojantys kompiuteriu dažnai). Žymesnė laiko dalis taip pat skiriama skaitymui, pasivaikščiojimams. Vertinant, ką gi miestiečiai norėtų veikti laisvu laiku, išsiskyrė … darbas. Taip, net 32 procentai nurodė laisvalaikį norintys praleisti dirbdami už atlygį. Daugiau dėmesio respondentai norėtų skirti kino, koncertų ir teatrų lankymui (35 procentai). Įdomu tai, kad mažiausiai jaunimo dėmesio sulaukia įvairi asocijuota veikla (savanorystė, dalyvavimas NVO veikloje.

Viena svarbiausių jaunimo laisvalaikio organizatorių yra miesto savivaldybė. Būtent ji atsakinga už viešuosius miesto renginius, jaunimo neformalaus ugdymo plėtrą ir daugelį kitų laisvalaikiui svarbių sričių. Tačiau, matyt, savivaldybės planuose yra ir kitų, kur kas svarbesnių prioritetų, bent jau taip mano apklausti jaunuoliai. Jie išskiria ir sritis, kuriose miesto valdininkai galėtų pasistengti labiau. Į klausimą „kam savivaldybė turėtų skirti daugiau dėmesio?“ jauni kauniečiai atsakė nedvejodami – „koncertams, teatrams, parodoms“ (61 proc.), „jaunimo turizmui“ (54 proc.) bei „masinėms gatvės šventėms ir renginiams“ (50 proc.).

Kas antras apklaustasis norėtų didesnio dėmesio masiniams renginiams. Tačiau ko jauni žmonės juose pasigenda? Skurdžiausiai iš visų mieste organizuojamų švenčių apibūdinimų įvertintas „įvairumas“. Įvairovės nepakankamumą pažymėjo 31 proc. respondentų, tuo tarpu geriausiai įvertintas jų viešinimas.

Statistika negailestinga, šiandieninis jaunimo Kaune laisvalaikis nepakankamai aukštos kultūrinės vertės, jauniems žmonėms sunku rasti patrauklių alternatyvų. Ekspertai kaip vieną svarbiausių šių tendencijų priežastį įvardija tarpinstitucinio bendradarbiavimo problemą. Skirtingų įstaigų, organizacijų iniciatyvos dažnai yra labai spontaniškos ir nepastebimos, nors ir yra įdomios. Nėra populiarus materialiųjų ir nematerialiųjų išteklių suvienijimas ir aukštesnio lygio renginių organizavimas. Be objektyvių problemų, išsiskiria ir pakankamai subjektyvios. Viena tokių – pasyvaus laisvalaikio įsivyravimas. Jaunuoliai vis mažiau įsitraukia į aktyvias laisvalaikio leidimo formas, o tai ne tik susiaurina laisvo laiko leidimo galimybių spektrą, bet ir lemia daugelį kitų problemų. Dar viena opi problema, finansų trūkumas patraukliems kultūriniams ar sporto renginiams, tačiau ši tendencija jau nėra vien Kauno regioninė problema, o labiau liūdnas nacionalinis požymis.

Tam, kad jaunimui Kaune būtų gera gyventi, tam, kad čia atvyktų studijuoti vis daugiau moksleivių, tam, kad čia kurtųsi jaunos šeimos, gyvenimo sąlygos mūsų mieste turi gerėti. O laisvalaikio galimybių plėtra ir kokybinis progresas yra viena svarbiausių miesto patrauklumo sąlygų. Miesto savivaldybė turi planingai vystyti laisvalaikio infrastruktūrą, inicijuoti ir plėsti tarpinstitucinius ryšius. Taip pat Kauno mieste nuosekliai turėtų būti vystomos galimybės aktyviai ir įdomiai praleisti atokvėpio akimirkas, „nenurašant laisvalaikio“ keliems dideliems ir masiškiems renginiams.

Straipsnio turinyje naudota informacija, kuri gauta Kauno miesto savivaldybės užsakymu atliekant Kauno miesto jaunimo situacijos tyrimą. Tyrimas atliktas 2011 metų kovo mėnesį, tyrimo imtis 966 jauni žmonės nuo 14 iki 29 metų, turintys reikšmingų sąsajų su Kauno miestu. Tyrimą atliko ir apibendrino Viešoji Įstaiga „Verslo iniciatyva“.

Socialinės psichologijos ekspertai senai pastebėjo tokius reiškinius kaip deindividualizacija arba grupinis mastymas. Veikiant šiems procesams atskiri žmonės susivienija, siekia bendrų tikslų (nors ne retai ir ne itin pozityvių), atskiri individai empatiškai atsiriboja nuo savęs ir perima bendrąsias grupės vertybes, be to, būdami kartu jie kuria naujas, tik šiai daugumai būdingas išskirtines savybes, kuriomis nebūtinai pasižymi didžioji grupės dalis. Panašiai savo miestą suvokia ir kauniečiai. Tačiau kodėl šiame mieste gyvenančius žmones taip vienija grupinio mąstymo fenomenai?

Kaunas pakankamai uždaras miestas, nesusiduriantis nei su sostine, nei uostą paliečiančiomis mulikultūralizmo tendencijomis. Tai istorinė Lietuvos sostinė, gyva tikro ir menamo nacionalizmo mitais. Čia itin aiški etninė dauguma, kitaip tariant tikras etninis monopolis, labai ryškios patriotinės nuotaikos. Tokioje aplinkoje augantis jaunimas taip pat perima šią nuotaiką, kopijuoja savo tėvų elgesį, o galiausiai jį vertindami nedvejodami įvardija klasikinius stereotipus, tendencingai kylančius iš mūsų miesto specifikos.

Atliekant Kauno miesto jaunimo situacijos tyrimą jaunų žmonių (14 – 29 metų amžiaus) buvo klausta, kuriems teiginiams apie Kauną jie labiausiai pritaria. Iš itin plataus sąrašo itin ryškaus palankumo sulaukė du teiginiai (turbūt jau žinote?): „lietuviškiausias miestas“ ir „sportiškiausias miestas“. Verta pastebėti, kad antrasis teiginys gali būti tiesiogiai kildinamas iš pirmojo. Juk ir Kauno „Žalgiris“ visų pirma suvokiamas kaip lietuvybės bastionas, gladiatoriškos kovos su rusų okupantais simbolis, stiprybės ir nacionalinio pasididžiavimo atspindys.

Kaip gi šie rezultatai susiję su straipsnio pradžioje išsakytais teiginiais apie grupinį mastymą? Sąsaja pakankamai akivaizdi: kiekvienas individualiai mes nei itin lietuviški, nei per daug sportiški. Ne? O kaip gi nesustabdomi emigracijos mastai, kaipgi neįtikėtas noras mokytis, studijuoti, dirbti ir kurti savo gyvenimus svečiose šalyse? O apie sportiškumą? Dar peržvelgsime jaunimo sveikatingumo tendencijas, tačiau turbūt ir be nuodugnios statistikos analizės aišku, kad jaunimo aktyvumas pastaraisiais metais itin sumažėjęs, o stuburo ir regėjimo problemos tampa labiau norma, nei išskirtinumu. Tačiau „įsijungę“ grupinį mąstymą mes labiau vertiname istoriją ar mitus apie savo miestą, nei pažvelgiame aplink save. Kita vertus, o ar tai blogai?

Kiek sunkiau įvertinti trečiąjį pagal populiarumą teiginį „akademiškiausias miestas“. Tačiau šiuo atveju labiau priimamas faktas (statistiškai Kaune daugiausiai universitetų, gilios akademinės tradicijos), tačiau tai, kad šį teiginį prielankiau vertino kur kas rečiau nei ankstesniuosius du tik paliudija, kad akademinio miesto statusas nėra įaugęs miestiečiams į kraują, o viso labo tapęs neišvengiama realybe.

O kas Kaunas yra kiekvienam iš mūsų? Jauni apklausos dalyviai visų pirma atsakė, kad tai „mano gimtasis miestas“. Vos vienas iš vienuolikos atsakė, kad Kaunas jam viso labo yra „vieta gyventi, kuri dar ir nepatinka“. Norėtųsi, kad ši dalis būtų dar mažesnė, norėtųsi, kad kiekvienam iš mūsų Kaunas būtų „mylimiausias miestas“, norėtųsi, kad tiesiog vertintume ir gerbtume savo miestą, kad visų pirma mums  jis  asocijuotųsi su namais. Tad kurkime Kaune savo ateitį, užuot kartais perdėtai šlovindami praeitį.

Straipsnio turinyje naudota informacija, kuri gauta Kauno miesto savivaldybės užsakymu atliekant Kauno miesto jaunimo situacijos tyrimą. Tyrimas atliktas 2011 metų kovo mėnesį, tyrimo imtis 966 jauni žmonės nuo 14 iki 29 metų, turintys reikšmingų sąsajų su Kauno miestu. Tyrimą atliko ir apibendrino Viešoji Įstaiga „Verslo iniciatyva“.

Nors nedarbo mastai nuo ekonominės krizės apogėjaus šiek tiek sumažėjo, jis mūsų šalyje vis dar itin didelis. O jaunimo padėtis tradiciškai dar blogesnė – šioje amžiaus kategorijoje procentinė nedirbančiųjų dalis visada būna maždaug dvigubai didesnė nei bendrieji rodikliai. Taigi sunku tikėtis, kad jaunimo nedarbas šalyje artimiausiu metu sumažės iki 20 proc.

Nagrinėjant veiksnius, padedančius susirasti darbą, bandėme išsiaiškinti jaunimo nuomonę. Apklausos rezultatuose vienareikšmiškai išryškėjo pasirinkimas „Pažintys“. Šį aspektą, kaip itin svarbų pažymėjo 72 proc. respondentų. Kaip mažiausiai svarbus veiksnys išsiskiria „Gera išvaizda“, šį variantą pažymėjo 37 proc. respondentų. Įdomu tai, kad respondentai sąlyginai prastai vertina gyvenimo aprašymo ir motyvacinio laiško svarbą, o būtent šių įgūdžių stoka., kaip pažymėjo ekspertai, yra vienas pirmųjų ir svarbiausių veiksnių apsunkinančių darbo paieškas. Juk dažniausiai darbo paieška prasideda nuo motyvancinio laiško ir CV siuntimo, ir jiems esant nekokybiškiems visi kiti žingsniai iki galutinio priėmimo tampa net nebeįmanomi. Santykinai žemai vertinama aukštojo mokslo svarba – įvairūs praktiniai įgūdžiai ir gebėjimai nurodomi kaip kur kas svarbesni faktoriai.

Tiriant respondentų prioritetus norimam darbui dirbti, atsiskleidžia, kad jaunimas orientuotas į legalų, gerai apmokamą darbą, kuris atitiktų jų kvalifikaciją. Atsakant į klausimą „Kokio darbo norėtų?“ dažniausiai pasirinkta „Dirbčiau tik legalų ir gerai apmokamą darbą“ (35 proc.). Mažiau nei šeštadalis jaunimo sutiktų dirbti šešėlinį darbą svarbiausiu kriterijumi pasirenkant atlygio dydį. Tik 3 proc. jaunimo sutiktų dirbti bet kokį darbą užsienyje.

Tai tik iliustruoja, kad jaunimo siekiai ir norai yra itin pozityvūs, tačiau realybė juos verčia vis mažiau pasitikėti savo asmeniniais gebėjimais ir patirtimi. Neatsitiktinai laikomasi nuostatos, kad tik pažintys gali garantuoti darbo vietą – tai labiausiai susiję su įsitvirtinusiais stereotipais ir bendra pakankamai negatyvia darbo pasiūlos aplinka.

Kalbantis su ekspertais ir klausiant jų nuomonės dėl jaunimo nedarbo priežasčių, atsakymų variantai pasipila lyg iš gausybės rago: jaunimo nekvalifikuotumas, darbo pasiūlos trūkumas, kritęs socialinio raštingumo lygis, motyvacijos dirbti ar įgauti profesiją stoka, disbalansas tarp išsilavinimo pasiūlos ir paklausos (humanitarų pertekliaus problema), ir kompiuterinio raštingumo stoka – pagrindinės ekspertų akcentuojamos jaunimo nedarbą sąlygojančios problemos. Šioms tendencijoms įtakos turi neefektyvios profesinio kryptingumo programos ir karjeros planavimo stoka mokyklose bei universitetuose. Ekspertai teigia, kad yra sunku įsidarbinti jauniems asmenims, kurie nėra įgiję profesijos. Didžioji dauguma ekspertų kaip didelę problemą įvardino jaunimo nemotyvuotumą studijų metu įgyti praktikos, vėliau padėsiančios lengviau įsidarbinti.

Belieka tikėtis, kad jaunimas nepasirinks lengviausio kelio – emigracijos ir bandys įsitvirtinti Lietuvos darbo rinkoje. O nepavykus susirasti darbo, patys inicijuos naujus verslus, sukurs darbo vietas sau ir aplinkiniams.

Straipsnio turinyje naudota informacija, kuri gauta Kauno miesto savivaldybės užsakymu atliekant Kauno miesto jaunimo situacijos tyrimą. Tyrimas atliktas 2011 metų kovo mėnesį, tyrimo imtis 966 jauni žmonės nuo 14 iki 29 metų, turintys reikšmingų sąsajų su Kauno miestu. Tyrimą atliko ir apibendrino Viešoji Įstaiga „Verslo iniciatyva“.

Respondentai neigiamai įvertino visuomeninių organizacijų įtaką organizuojant laisvalaikį, jie taip pat nurodė neskiriantys NVO daug savo asmeninio dėmesio – tai rodo, kad jaunimas menkai suvokia NVO sektoriaus svarbą. Ekspertai pastebėjo, kad jaunuoliams labai svarbi materialinė nauda. Pragmatinis požiūris lemia žemą jaunimo aktyvumą bei motyvacijos inicijuoti vienokias ar kitokias veiklas trūkumą.

Taigi, ketinimai ir realūs veiksmai iš esmės skiriasi. Galima konstatuoti, kad jaunuoliai pasižymi itin silpnu pilietiniu aktyvumu. Tai pažymėtina tiek apie domėjimąsi politika, tiek apie dalyvavimą įvairiose pilietinėse ar savanoriškose akcijose, nevyriausybinių organizacijų veikloje, projektuose. Toks vidutinis aktyvumas būdingas ir aplinkiniams, esantiems jaunimo aplinkoje. 16 proc. dalyvauja NVO veikloje, 4 proc. priklauso neformaliai grupei ar stiliui. Nors įsitraukimas nėra didelis, bendrai jaunų žmonių nuostatos politinio-pilietinio-socialinio aktyvumo atžvilgiu gana pozityvios – jaunimas jaučiasi laisvas pilietiškai, palankiai vertina žmones, dalyvaujančius visuomeninėje veikloje.

Silpną jaunimo pilietinį aktyvumą iš esmės lemia tai, jog supanti aplinka taip pat pasižymi pasyvumu. Apskritai, jaunuoliai neigiamos nuostatos dėl dalyvavimo pilietinėse veiklose neturi, tačiau stokoja iniciatyvos. Todėl jaunimas pirmiausia turi būti skatinimas iš šalies, t.y. per įvairaus profilio jaunimo organizacijas, nevyriausybines organizacijas ar savivaldos organus. Tai gali būti atliekama per neformalias jaunimo saviveiklos grupes, kviečiant jas plačiau komunikuoti savo veiklą (nebūti „uždaru draugų klubu“) bei atlikti konkrečius savanorystės projektus įtraukiant savivaldybės bendruomenę. Tokio tipo projektus rekomenduotina vykdyti ir mokyklose, siekiant diegti pilietiškumo nuostatų vystymą kuo jaunesniame amžiuje. Įvairūs konkursai tarp mokyklų, orientuoti į savanorystę (pvz., didžiausio aplinkos ploto sutvarkymas, daugiausia labdaros surinkimas), gali duoti teigiamą rezultatą. Būtent tokios iniciatyvos Jums ir linkime!

Praėjusių metų jūsų skirtas 2 proc. GPM lėšas panaudojome vystyti naują pilotinį modelį “Verslo akademija” (vieši seminarai, mentorystė, verslumo turnyras). Šiemet planuojamos surinkti jūsų lėšos bus panaudojamos toliau plėtoti “Verslo akademija”, surengti viešuosius seminarus ir verslo vystymo simuliacijas, mokymus, tarpininkauti tarp švietimo įstaigų (jaunimo) ir darbdavių sukuriant naujas darbo vietas.

Kviečiame tave ir draugus bei artimus asmenis prisidėti prie mūsų veiklos skiriant 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir kartu kelti jaunimo verslumo lygį Kaune ir Lietuvoje, padėti įgyvendinti savo ir kitų verslias idėjas. Juk motyvacija ir palanki terpė – esminė sąlyga sėkmės link, ir mes pažadame tai kurti.

Rekvizitai:

Pavadinimas: VšĮ “Verslo iniciatyva”

Įm. kodas: 301693891

Kaip skirti 2 procentus?

Lengviausia 2 procentus nuo gyventojų pajamų mokesčio skirti naudojantis elektronine deklaravimo sistema (EDS). Prie jos prisijungti galite naudodamiesi savo elektronine bankininkyste. Pateikiame instrukcijas kaip prisijungus galite deklaruoti savo paramą.

Jei pirmą kartą prisijungiate prie EDS Jums reikia sudaryti virtualią sutarartį.

Dabar jau galite pildyti elektronio deklaravimo pažymą, rekomenduojame tai atlikti virtuliu (on-line) būdu, pateikiame detalų veiklų, kaip tai atlikti, aprašą: EDS funkcijos – Pildyti portale – Pildyti naują dokumentą – Į formos kodą suvesti ir filtruoti FR0512. Tada pasirenkate formos antrą versiją (FR0512v.2) elektroniniam pildymui ir atsidariusiame lange užpildote duomenis pagal žemiau pateiktą informaciją.

Laukelius užpildykite taip:

1 laukelyje nurodomas deklaruojančio pajamas asmens kodas;

2 laukelyje – deklaruojančiojo telefono numeris;

3V laukelyje – vardas;

3P laukelyje – pavardė;

4 laukelyje - gyvenamoji vieta ( miestas, gatvė, namo, buto numeris);

5 laukelyje - ataskaitinis mokestinis laikotarpis, t.y. 2011

6S laukelyje – pažymėti, jog sutinkate skirti savo pajamų mokesčio 2 proc.

E1 laukelyje (gavėjo tipas) – nr.2 paramos gavėjas;

E2 laukelyje - paramos gavėjo identifikacinis numeris (kodas), t.y. 301693891;

E3 - nepildomas, nes visa skiriama VšĮ “Verslo iniciatyva” kaip vienetui.

E4 laukelyje – prašoma pervesti pajamų mokesčio dalis (procentais). Jeigu prašyme nurodomi keli paramos gavėjai, bendra 16 laukelyje nurodytų dalių suma negali viršyti 2 procentų.

E5 laukelyje – kiek mokestinių laikotarpių deklaruojate šiuos duomenis, t.y. iki kada skirsite paramą nurodytoms organizacijoms. Maksimaliai leistina iki 2015 m.

Patikrinkite dokumentą (viršutinėje įrankių eilutėje raudonas šauktukas). Jei nėra pranešimų apie klaidas, galite patvirtinti prašymą – paspauskite viršutinėje eilutėje dešinėje mygtuką pateikti. Dokumentas pateiktas ir apdorojamas. Apie prašymo priėmimą ar klaidas būsite informuotas sistemoje.

Kiti būdai skirti 2 procentus:

Prašymą galima pateikti tiesiogiai gyvenamosios vietos AVMI arba siųsdamas jį paštu.

Prašymo formą PDF formatu galite atsisiųsti čia: FR0512(2)

Šią formą reikia užpildyti pagal anksčiau aprašytą duomenų pildymo tvarką bei pateikti savo apskrities mokesčių inspekcijai pagal registruotą gyvenamąją vietą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinių padalinių adresai:

Alytaus apskritis

Adresas: Pulko g. 14, LT – 62133 Alytus00-15.45 val., pietų pertrauka 12.00-12.45 val. Antradieniais ir ketvirtadieniais asmenų prašymai ir/ar skundai priimami iki 18.00 val.

Kauno apskritis

Adresas: Europos pr. 105, LT – 44500 Kaunas val., pietų pertrauka 12.00-12.45 val.

Klaipėdos apskritis

Adresas: H. Manto g. 2, LT – 92138 Klaipėda

Marijampolės apskritis

Adresas: Laisvės g. 2, LT – 68502 Marijampolė

Panevėžio apskritis

Adresas: Durpyno g. 3, LT – 36227 Panevėžys

Šiaulių apskritis

Adresas: Vilniaus g. 265, LT – 76337 Šiauliai

Tauragės apskritis

Adresas: J. Tumo-Vaižganto g.116, LT – 72501 Tauragė

Telšių apskritis

Adresas: Birutės g. 5 a, LT – 87121 Telšiai

Utenos apskritis

Adresas: S. Dariaus ir S. Girėno g. 14, LT – 28501 Utena

Vilniaus apskritis

Adresas: Šermukšnių g. 4, LT – 01509 Vilnius