Verslo iniciatyva » Blogas

Kaunas Startup Weekend – savaitgalio verslumo inkubatorius

Darius — Tue, 23 Mar 2010 21:02:04 +0000

Startup Weekend (SW) vyko jau daugiau nei 80 miestų Amerikoje bei Europoje. Balandžio 9-11 renginys vyks ir šiaurės šalių miestuose – Kopenhagoje, Helsinkyje, Osle, Lunde, Taline ir Stokholme (balandžio 17). Lietuva irgi neatsilieka – SW planuojama ir Kaune. Vienu metu visose šiaurės šalyse bus propaguojamas verslumas ir, kaip rašo renginio organizatoriai iš Kopenhagos, kodėl gi „nepažaisti“ – kuris miestas gali sukurti geriausią kompaniją per vos vieną savaitgalį.

Tai efektyvus būdas patikrinti savo verslo idėją, susirasti verslo bendrininkų, susilaukti bendraminčių, entuziastų ir specialistų pagalbos, ir pastūmėti savo idėją į realybę vieno savaitgalio verslumo inkubatoriuje. Jei per kelių minučių idėjos pristatymą pavyks įtikinti klausytojus idėjos stiprumu, visą savaitgalį galėsi intensyviai dirbti su skirtingų sričių žmonėmis – programuotojais, dizaineriais, rinkodaros specialistais, teisininkais, verslininkais ir į komandas pasiskirsčiusiais dalyviais, norinčiais prisidėti prie tavo verslo, ir specialistais – mentoriais. Tikslas – sekmadienio vakarą pristatyti sukurtus produktus, ar bent jų prototipus.

Be galimybės išvystyti savo idėją ir ją greitai sklandžiai įgyvendinti, SW sukuria ir įkvepiančią atmosferą, galimybę neoficialioje aplinkoje užmegzti kontaktus su kitais versliais, kūrybingais ir entuziastingais žmonėmis, rėmėjais ir investuotojais.

Daugiau informacijos rasite projekto svetainėje http://kaunas.startupweekend.org/

Nauja priemonė jaunimo verslumui skatinti

admin — Mon, 08 Mar 2010 08:32:03 +0000

„Ekonomikos skatinimas“. Dažnai šį žodžių junginį girdime iš politikų. Bet jeigu aš esu studentas (ar neseniai baigęs), darbo nerandu, nes patirties trūksta (juo labiau jei aš vadybos mokslus baigęs). Turiu vieną ar kitą idėją kaip, pavyzdžiui, Anglijoje nupirkti pigių prekių ir Lietuvoje parduoti, bet nežinau, nuo ko pradėti, juk reikia pinigų, aš jaunas – nieks neduos, o į banką net pažiūrėti baisu…

Turbūt ne vieną kankina tokios ar panašios mintys. Daugelis žmonių mano, kad verslo pradėjimas turi būti palaimintas banko, tačiau Vakarų pasaulyje (ypač JAV) vadinamuosius „start-up‘us“ finansuoja rizikos kapitalo fondai. Trumpai, tai pinigų investavimas ne į akcijas, obligacijas ir t.t., bet į rizikingą jauną verslą.

Vienas iš bandymų skatinti jauną verslą (tik savo prigimtimi panašus į rizikos kap. fondą) yra ir Lietuvoje. Žinoma, jis – valstybinis, tačiau nukreiptas į jaunus žmones. Šio fondo veiklą kuruoja Finansų, Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos, o kaip įgyvendintojas pasirinktas „INVEGOS“ vardas. Kaip visada skambios frazės: nedarbo mažinimas, finansinės gerovės gerinimas yra skelbiami kaip pagrindiniai tikslai. Bet ar įmanoma jaunam žmogui pasinaudoti šiuo fondu.

Jaunų žmonių verslo kūrimas yra puikus būdas ekonomikai skatinti, todėl ir fondas suteikia prioritetinę galimybę naudotis jo teikiamomis paslaugomis jauniems žmonėms (iki 29 metų). Žinoma, parama nėra vien finansinė, kadangi bus rengiami tiek verslo plano rengimo mokymai, tiek privačios konsultacijos. Visa nefinansinė parama bus vykdoma keliais etapais. Pirmame etape žmonės bus mokomi pagrindų (įmonės steigimas, finansinė apskaita, verslo plano rengimas ir pan.), antrame – bus konsultuojami verslo plano klausimais individualiai. Trečias etapas bus skirtas tik tiems, kas sugebės gauti paskolą, šio etapo metu laukia papildomos konsultacijos, susijusios su verslo valdymu, o ne steigimu.

Fondui iki 2015 m. numatyta apie 50 mln. Lt, o norima finansuoti apie 1200 projektų, todėl konkurencija turėtų būti didelė, žinant dabartinę ekonominę situaciją.

Šis fondas finansuos tik smulkų ir labai smulkų verslą, o parašius verslo planą bei ilgai dirbant su šia įstaiga („INVEGA“) galima tikėtis iki 86 tūkstančių litų paskolos. Be to, jeigu per ateinančius 4-5 metus nuo paskolos gavimo pavyks pasiekti verslo plane nurodytų rodiklių, didelę paskolos dalį (planuojama apie 60 proc.) „INVEGA“ leis negrąžinti. Taip stengiamasi išvengti nepasiekiamų rodiklių rašant verslo planą ir skatinti nuolatos gerinti veiklos rezultatus. Grąžintomis paskolomis bus finansuojami nauji verslo projektai – bus plečiamas verslo sektorius šalyje.

Atrodo, ši priemonė pretenduoja būti ne tik skambia, bet ir efektyvia.

Parengė Vytis Uogintas

Fondui iki 2015 m. numatyta apie 50 mln. Lt, o norima finansuoti apie 1200 projektų, todėl konkurencija turėtų būti didelė, žinant dabartinę ekonominę situaciją.

Atrodo, ši priemonė pretenduoja būti ne tik skambia, bet ir efektyvia.

Makrokomentaras: apokalipsiniai scenarijai Lietuvą kol kas aplenkė

Darius — Thu, 29 Oct 2009 08:36:44 +0000

Kviečiame susipažinti su SEB banko vyriausiosios analitikės Vilijos Tauraitės makrokomentaru apie netikėtai gerus III ketvirčio BVP rodiklius bei tikrąją jo reikšmę, galimas BVP vystymosi perpsketyvas.

Apokalipsiniai scenarijai Lietuvą kol kas aplenkė

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį 2009 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies realus BVP sumažėjo 14,3 proc., o per tris ketvirčius – 15,7 proc. Džiugu pažymėti, kad neišsipildė niūriausios rinkos dalyvių prognozės, siekusios minus 25 proc. Bent jau trečiąjį šių metų ketvirtį teisūs buvo kone didžiausi optimistai. Kita vertus, ryškių pragiedrulių mūsų ekonomikos padangėje dar teks palūkėti.

Liepos-rugsėjo mėn. metinis ekonomikos smukimo tempas buvo ženkliai mažesnis nei antrąjį ketvirtį (19,5 proc.). Tai pirmasis teigiamas signalas, jog ūkio padėtis palengva tvirtėja. Palyginti su antruoju ketvirčiu ir pašalinus sezono įtaką, trečiąjį ketvirtį realus BVP padidėjo net 6,0 proc. Taigi pagal nerašytą recesijos apibrėžimą (BVP mažėjimas du ketvirčius iš eilės), Lietuva jau ima ropštis iš giliausio nuosmukio. Prie teigiamų signalų priskirtina ir tai, jog antrojo ketvirčio BVP įvertis pagerintas nuo 20,2 proc. iki 19,5 proc. Vis dėlto trečiasis metų ketvirtis visuomet sezoniškai pats geriausias, todėl prieš skelbiant „oficialios“ recesijos pabaigą, būtina lukterėti bent 1-2 ketvirčius.

Pirmąjį pusmetį fiskalinė politika ekonomiką labiausiai pančiojo dėl verslui suduoto smūgio, o ne dėl valdžios išlaidų mažėjimo. Tik trečiąjį ketvirtį valdžios išlaidos galiausiai tapo mažesnės nei atitinkamą 2008 m. laikotarpį. Taigi, nepaisant deklaruojamų valdžios susivaržymų, viešasis sektorius stovėjo taupymo eilėje paskutinis, o skatinimo plano efektas BVP statistikoje dar neįžvelgiamas.

Trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, šiek tiek pagerėjo žemės ūkio, pramonės ir transporto tendencijos. Tuo tarpu didžiulis nuosmukis tebeslėgė statybos, nekilnojamojo turto operacijų, viešbučių ir restoranų sektorius. Didelis į eksportą orientuotos pramonės lyginamasis svoris šalies ūkio struktūroje ateityje gali tapti Lietuvos arkliuku, kadangi mes pirmieji galime pasinaudoti kai kurių Vakarų ir Rytų rinkų atsigavimu. Nekelia abejonių Lietuvos verslininkų gebėjimas prisitaikyti prie pakitusių ekonominių aplinkybių ir priimti sprendimus, mažinančius gamybos sąnaudas ir didinančius veiklos efektyvumą. Pastaruoju metu nuslopo kitas, nuo mūsų verslininkų pastangų nepriklausantis neigiamas konkurencingumo veiksnys – aplinkinių šalių valiutų nuvertėjimas.

SEB banko prognozėmis, BVP smukimo tempas toliau mažės. Ketvirtąjį 2009 m. ketvirtį tam pasitarnaus palanki statistinė bazė – 2008 m. pabaigoje fiksuotas pirmasis realaus BVP smuktelėjimas. Be to, santūrios vilties teikia pramonės kritimo stabilizacija ir eksporto rinkų atsigavimo signalai. Ateinančiais metais BVP kritimo tempas dar labiau lėtės, tačiau nestaigiai. Vidaus paklausą 2010 m. slėgs niūri darbo rinkos būklė, o realaus sektoriaus atsigavimą stabdys po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo brangsianti elektra. Į vidaus rinką orientuotų sektorių – statybos, mažmeninės prekybos padėtis – išliks pati sunkiausia.

Vilija Tauraitė

SEB banko vyriausioji analitikė

Verslo, verslumo ir ekonomikos blog’o naujienos

Darius — Thu, 29 Oct 2009 08:33:02 +0000

Sveiki, jaunieji verslininkai ir jiems prijaučiantys. Mūsų blog’o idėja atrodė graži ir įdomi, tačiau kaip parodė laikas – ne itin lengvai įgyvendinama dėl organizaciją užklupusių darbų ir narių laiko stokos. Tačiau mes jos neatsisakome, šiuo metu paprasčiausiai sustojęs idėjos įgyvendinimas. Todėl visus mielai kviečiame prisijungti, kurie norėtų padėti vystyti verslo, verslumo, ekonomikos blog’o idėją ir realizuoti savo žinias, idėjas ir mintis šiomis temomis. Tereikia Tavo noro ir apsisprendimo, mes pagal galimybes padėsime parengti tekstą ir jį paskelbsime. Taip pat mielai patalpinsime straipsnius iš kitų šaltinių su autoriaus sutikimu. Tad susisiekite su mumis darius@vini.lt arba info@vini.lt.

Kaip žinote, šiuo metu aktyviai plėtojame KaunoŽinios.lt projektą, todėl gauname didžiulius srautus įvairios informacijos, tarp jos – ir blog’ui aktualios informacijos, straipsnių apie verslą, verslumą ir ekonomiką. Siekiant blog’o idėją palaikyti gyvybingą, nusprendėme reguliariai talpinti įdomesnius straipsnius ir informaciją apie verslą, verslumą ir ekonomiką.

Kviečiame susipažinti su SEB banko vyriausiosios analitikės Vilijos Tauraitės makrokomentaru apie netikėtai gerus III ketvirčio BVP rodiklius bei tikrąją jo reikšmę, tolimesnes galimas BVP vystymosi persketyvas.

AB SEB banko Prezidento patarėjo grupė

Krizė – palankiausias metas kurti verslą

Jonas Ignatavičius — Fri, 24 Jul 2009 11:30:13 +0000

Dažnai galvojama, kad per krizė pati patogiausia gerai apmokamo (o tokių yra?) valstybės tarnautojo pozicija. Mažai rūpesčių, beveik pastovus atlyginimas. Visgi net šios šiltos vietelės sunkmečio metu tampa vis mažiau patrauklios. Dar sunkiau ramiai išsėdėti privačiame sektoriuje. O imtis nuosavo verslo, atrodytų, dabar tik beprotis: kreditavimo sąlygos grobuoniškos, žmonės neturi pinigų, niekas nieko neperka… Ir visgi, esu įsitikinęs, kad būtent dabar yra geriausias laikas kurti verslą.
Ar kada nors anksčiau pirkėjai taip lengvai susiviliodavo galimybėmis sutaupyti kaip dabar?Sutaupyti ne tik pinigų, bet ir laiko, energijos ir taip toliau. Prekės ženklas, ar puikus aptarnavimas tėra antraeiliai dalykai. Ir jai sugebėsite pasiūlyti pirkėjams naują gėrybę ir pareikalausite mažesnių pirkėjų resursų nei jūsų konkurentai, laimėsite. Be to šiuo metu klientai linkę elgtis novatoriškiau, vis lengviau perka prekes ir paslaugas internetu ar kitais novatoriškais metodais. Tai taip pat gali būti jūsų šansas.
Beveik bet kokiam verslui reikalinga komanda. Universitetus baigę absolventai tiesiog kovoja dėl darbo vietų, itin lanksčiai reaguoja ir į ne pačių geriausių sąlygų pasiūlymą. O kiek darbo rinkoje yra darbo netekusių kvalifikuotų darbuotų! Talentingą komandą surinkti turbūt nebuvo taip lengva nuo įstojimo į ES, po kurio dėl emigracijos Lietuva nuolat išgyveno realistiškai apmokamos kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą.
Tiekėjai? Siekdami nenutraukti veiklos ir realizuoti produkciją (o pasaulinės ekonominės krizės sąlygomis tai nuolat gresia) jie lengvai sutiks koreguoti sutartį jums palankiomis sąlygomis. Galite susitarti tiek dėl palankesnių kainų, tiek dėl ilgesnių atsiskaitymo terminų.
Ir pagaliau net per krizę galioja esminė verslo kūrimo taisyklė: geriau dabar nei vėliau. Bet kokia nauja idėja lengvai gali būti pritaikyta konkurentų, todėl būtina paskubėti, išsiveržti pirmam, nes tinkamas meto galite ir nebesulaukti. Sėkmės kuriant verslą!

Miesto pirkimo pamokėlė

Justinas — Thu, 16 Jul 2009 11:32:33 +0000

Pamokėlės autorius – Vladimiras Romanovas, pasaulyje žinomas, kaip Lietuvos verslininkas, trečdalio Ūkio banko ir penktadalio Škotijos futbolo klubo “Hearts” akcijų savininkas. Vladimiro Romanovo nuosavo verslo pradžia tapo megztinių prekyba Kaune. Pirmuosius pinigus jis uždirbo dar septintojo dešimtmečio pabaigoje, tarnaudamas povandeniniame laive, Murmansko jūrų laivyne, vėliau – “taksaudamas”. 1972 m. jis įsigudrino pasinaudoti įstatymu, kuris leido karo veteranams ir kai kuriems kitiems privilegijuotiems piliečiams, užsiimti namudiniu verslu. Įsigijo vienuolika mezgimo mašinų – tai ir buvo jo verslo aukštumų pradžia. Surinkęs pakankamai pinigų, ėmė supirkinėti Lietuvos pramonės įmonių akcijas, įsigijo “Kotono”, “Silvos”, “Dirbtinio pluošto” gamyklos akcijų paketus. Viena po kitos šios įmonės bankrutavo. Po vieno paskutinių Lietuvos pramonės gigantų – “Dirbtinio pluošto” bankroto, investicijas Romanovas perkėlė į Balkanų regioną.
Šis, prieštaringai vertinamas verslininkas, įsigijo dalį Ūkio banko akcijų. Padedant Ūkio banko investicinei grupei (ŪBIG), kurios pagrindinis savininkas ir yra jis pats, dabar valdo boksitų ir marmuro kasyklas Azijoje, Pietų Amerikoje, Ukrainoje, Rusijoje, bei Bosnijoje ir Hercegovinoje, be to, neseniai sudarė sutartį su Indais. ŪBIG aktyviai veikia Balkanuose, kur valdo kontrolinį Biračo molžemio gamyklos akcijų paketą.
V. Romanovas savo verslo strategiją dėsto taip: “Gamyba man neįdomi. Pagaminti gali bet kas, o pamėgink parduoti, rasti rinką! Tik turėdamas plačias Rusijos, Ukrainos rinkas galiu šį tą uždirbti”
Vyras neslepia, jog jo sėkmės paslaptis, pirmojo stambaus sandorio metu uždirbtų pinigų sėkmingas investavimas.
Panašu, kad šiuo metu sėkmingas verslininkas, Vladimiras Romanovas, užsimojo nupirkti lietuviškiausią Lietuvos miestą. Kauno „Žalgirio“ komanda atsidūrė šio kontraversiškai vertinamo Ūkio banko savininko rankose. Už savivaldybės lėšas Nemuno saloje statoma krepšinio arena, taip pat atitenka šio verslininko kišenei.
Vladimiras Romanovas dalyvaudamas šokių turnyre „Šok su žvaigžde“, aiškiai parodė, kad turint pinigų galima pasiekti aukštumas, daugelis dalykų yra nuperkama tik skirtingai įkainota.. Apart pasivaikščiojimų po šokių aikštelę Vladimiras daugiau jokių savo “šokių” sugebėjimų neparodė, tačiau laimėjo turnyrą ir gavo geriausio šokėjo prizą.
Skaičiuokite kaip norite, tačiau faktinis LNK finansuotojas (taigi, kaip ir savininkas) yra Ūkio bankas, o jo savininkas – Vladimiras Romanovas, apie kurį viską pasako vienas vienintelis sakinys iš Anglijos laikraščių publikuotų straipsnių: „Vladimiro Romanovo ir Rusijos mafijos interesai kartais sutampa“.
Apibendrinus visus pastaruoju metu Vladimiro Romanovo atliekamus veiksmus, tokius kaip: bandymas dalyvauti prezidento rinkimuose, Kauno „Žalgirio“ vairo perėmimas į savo rankas, taip pat noras gauti žmonių simpatijas dalyvaujant madų bei šokių renginiuose, liudija apie tai, jog per sekančius rinkimus, ypač jei bus įteisinti tiesioginiai mero rinkimai, gali nutikti ir taip, jog turėsime Kaune merą „rusą“.

Jaunųjų mokslininkų požiūris į verslo kūrimą

Darius — Mon, 29 Jun 2009 10:04:49 +0000

Balandžio 28 d. KTU Elektronikos rūmuose vyko tradicinis KTU renginys – jaunųjų mokslininkų darbų paroda-konkursas „KTU Technorama 2009“. Tai kasmetinis renginys, kuriame universiteto studentai pristato savo mokslinius darbus, išradimus. Šįmet pristatyti 68 įvairių sričių moksliniai darbai, tarp kurių 2 buvo VšĮ “Verslo iniciatyva” pateikti projektai. Organizacijos atstovai Darius Karaša, Arūnas Liuiza ir Vytis Uogintas renginio metu atlikto projektą ir organizaciją pristatančią trumpą anketinę apklausą, kurios tikslas – išsiaiškinti parodos dalyvių ir jos lankytojų verslumo lygį. Į apklausos anketos klausimus atsakė 22 respondentai, kurie atspindi visų parodos dalyvių ir lankytojų požiūrį apie privatų verslą, jo skatinimą ir vystymo trukdžius. Anketą sudarė klausimai apie patį respondentą, ketinimus kurti verslą, kliūtis, trukdančias užsiimti privačiu verslu, informacijos pakankamumą apie verslo pradžią bei institucijų įtaką ir pagalbą kuriant/plėtojant verslą Kauno regione. Didžiosios respondentų dalies amžius svyruoja nuo 20 iki 25, o savo gyvenamąją vietą nurodė Kauną. Vertinant respondentų išsilavinimą, aukštąjį mokslą baigusiųjų buvo kiek daugiau nei vidurinį. Vieningos studijų krypties tarp besimokančiųjų nėra.
Nors Lietuva pasižymi vienu žemiausiu verslumo lygiu Europos Sąjungoje, tačiau apklausos rezultatai parodė, jog parodoje dalyvavo labiau verslūs ir aktyvesni jaunuoliai lyginant su šalies vidurkiu. Į klausimą apie ketinimus artimoje ateityje kurti verslą teigiamai atsakė 42,9 proc. visų apklaustųjų, neigiamai – 57,1 proc. Nors šis rodiklis pakankamai neblogas, tačiau galimybių ir vietos toliau ugdyti ir skatinti jaunimo verslumą yra pakankamai. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, jog šioje parodoje nemažai dalyvavo inovatyvių asmenų, galima tikėtis, jog jei ateityje taps jungtimis tarp mokslo, inovacijų ir verslo. O būtent tokio bendradarbiavimo šiuo metu šalyje smarkiai trūksta.
Pagal apklausos duomenis, didžiausios kliūtys pradėti verslą – mokesčiai (54,6 proc.), ribota rinka (36,4 proc.), savivaldybės biurokratija (31,8 proc.). Apklausos organizatorius nustebino ribotos rinkos kaip kliūties vertinimas, kadangi asmenys, nepradėję verslo, jau mano, jog jiems rinka per maža ir čia nėra ką veikti. Tai greičiau atspindi asmens asmenines verslumo trūkumo priežastis (nepasitikėjimas, neveikimo pateisinimas), o apklausoje gauto vertinimo rezultatas labiau tikėtinas ilgiau veikiančių verslininkų tarpe. Nepaisant to, esminės verslo kūrimo ar plėtojimo kliūtys – netinkama valstybės mokesčių, reguliavimo politika. Todėl tinkamai nepašalinus šių kliūčių, kitoks verslumo skatinimas lieka antraeiliu dalyku. Juolab, kad apklaustųjų asmenų didžioji dalis mano, jog informacijos apie verslo pradžią, steigimą ir vystymą, patį verslumą yra pakankamai. Tačiau žemo verslumo lygio problema slypi kitur: verslo sąlygose (minėti mokesčiai, savivaldybės biurokratija), asmeninės jauno žmogaus savybės ir pan. Nors manančių, jog informacijos apie verslo pradžią pakanka buvo daugiau nei galvojančių priešingai, vis dėlto reikia sutikti, jog gan didelė apklaustųjų dalis (42,9 proc.) į šį klausimą atsakė neigiamai. Todėl valstybinėms institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms, švietimo įstaigoms yra pakankama auditorija, kuriai galima teikti reikalingą informaciją.
Mokestinės lengvatos pradedantiesiems verslininkams buvo dažniausias siūlymas kaip pagerinti verslo sąlygas ir verslumą šalyje. Taip pat dažnai paminėti mokymai ir seminarai kaip situacijos gerinimo priemonė. Keli respondentai ypatingą dėmesį skyrė realiai verslo praktikai, verslo simuliaciniam supažindinimui ir mokymui. Pažymėtina, jog tai itin aktualu apklausą vykdžiusiai organizacijai, kurios vienas iš veiklos prioritetų – simuliacinis mokymas. Pateikti keli siūlymai naujiems verslam jungtis į asociacijas, labiau reklamuoti verslo pradžios galimybes. Tačiau apklausa dar kartą patvirtina, jog svarbiausia verslumo sąlyga išlieka verslo sąlygos.
Apklaustieji tarp institucijų Kauno regione, padedančių kurti ir skatinančių verslą, dažniausiai minėjo Verslininkų namus, KTU verslo inkubatorių, Verslo informacijos centrą, Pramonės ir amatų rūmus. Vienas iš respondentų tarp institucijų paminėjo Valstybinę mokesčių inspekciją – tai ypatingai geras ženklas valstybinėms įstaigoms, kurios iki šiol buvo laikomos kaip verslą stabdančiomis ir žlugdančiomis institucijomis. Matyt, tam įtakos turėjo pastaruoju metu VMI vykdoma verslumo skatinimo politika – informacijos teikimas verslo pradžiai, sumažintas įstatinis kapitalas steigiant uždarąją akcinę bendrovę.
Apibendrinant, KTU parodoje dalyvavę asmenys – ne tik inovatyvūs, pilni idėjų ir žingeidūs jaunuoliai, tačiau linkę savo idėjas, išradimus ir mokslinius darbus įgyvendinti praktikoje steigdami, pradėdami privatų verslą. Jie yra verslesni nei dauguma šalies gyventojų. Tačiau sėkmingam idėjų įgyvendinimui versle trukdo netinkama mokestinė politika pradedantiesiems, biurokratinės kliūtys. Taip pat sėkmingai verslo pradžiai trūksta tam reikalingos informacijos, kuri galėtų būti pateikiama seminarų, konferencijų forma, kuriose labiausiai būtų vertinama praktinė verslo patirtis, simuliaciniai mokymai.