Patirtis verslo įgyvendinime yra neįkainojama ir nėra skirtumo ar ji buvo sėkminga, ar ne. Svarbu jausti verslo skonį, nes dažnai pirmas kąsnis tampa mirtinas jaunajam verslininkui. Norint to išvengti protingiausias žingsnis būtų pasikonsultuoti  su asmenimis, kurie jau ne pirmus metus užsiima šia veikla ir galbūt ne tik užves ant kelio bei  padės formalių dalių sprendimų klausimais, bet ir padės patobulinti turimą idėją.  Visi pradedantieji verslininkai gali kreiptis dėl konsultacijų į „Verslininkų namus“.

“Verslininkų namų” veiklos tikslas – skatinti naujų įmonių kūrimąsi ir padėti veikiančioms įmonėms plėtoti savo veiklą, užtikrinant SVV ūkio subjektams kokybiškas ir prieinamas konsultacines, mokymo ir informacines paslaugas. Verslo informacijos centras padeda įsikurti naujai įsteigtiems verslo subjektams, plėtoti veiklą ir prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų, didinti konkurencingumą ir veiklos efektyvumą jau veikiančioms įmonėms, tuo pačiu skatindamas gyventojų verslumą, verslo plėtrą ir užimtumo didėjimą.  “Verslininkų namai” nuolat organizuojami renginius: seminarus, diskusijas, konferencijos, susitikimus su valdžios bei valstybinių institucijų atstovais.  Didelė dalis renginių yra nemokami. Nuolat konsultuojama įmonės steigimo, buhalterinės apskaitos, mokesčių, verslo plano rengimo, informacinių technologijų  ir jų panaudojimo, ES struktūrinių fondų, finansinės paramos gavimo bei kitais verslui aktualiais klausimais.  Lankytojai turi galimybę naudotis sukaupta verslo informacijos duomenų baze, buhalterinės apskaitos sąvadais, periodine verslo literatūra.

Klysti yra svarbu ir būtina kiekvieno gyvenime. Tačiau kiekviena klaida turi būti nuodugniai ištirta, išsiaiškinta, kaip ji atsirado ir kaip jos atsiradimui turėtų būti užkirstas kelias. Iš klaidų žmonės mokosi, ir tik maža dalelė tai sugeba padaryti iš svetimų. Todėl nereiktų  leisti baimei suklysti nugalėti norą eiti savo idėjos link.

Pastaruoju metu Lietuvoje labiausiai populiarėjanti verslumą skatinanti iniciatyva yra „startup weekends“ (startup savaitgaliai), kurių tikslas patikrinti jau turimą verslo idėją, surasti verslo bendraminčių, sulaukti  entuziastų ir specialistų pagalbos ar prisidėti prie patikusios idėjos įgyvendinimo. Startup savaitgalių organizatorių misija yra padėti pastūmėti verslo idėją realaus įgyvendinimo link per 54 valandas.

Startup savaitgalių iniciatyva gimė Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šiuo metu 25 pasaulio valstybėse yra įsikūrusios 100 startup savaitgalius organizuojančių atstovybių. Startup weekend centrinės atstovybės duomenimis,  iki 2010 metų gegužės buvo suorganizuoti 115 verslumą skatinantys savaitgaliai, kuriuose dalyvavo daugiau nei 15000 pradedančių verslininkų, buvo įgyvendinta 560 idėjų. Startup weekend, kaip verslumą skatinančios iniciatyvos, koncepcija yra pagrįsta 4-10 žmonių darbu, atrinktų pagal nustatytus kriterijus bei tam tikra tvarka, komandoje, kurioje generuojamos ir pristatomos idėjos, kartais iškart pateikiant produktą ar jo maketą.

Kiekvienas papildomas žingsnis naikina stereotipus apie lietuvių nenorą, kurti savo verslą. Todėl verslumą skatinančių įrankių skaičius negali nustoti augti. Tai įrodo ir didelis dalyvių skaičius kiekviename renginyje. Kiekviena papildoma patirtis ir galimybė pasisemti praktiškų žinių  suteikia didelę naudą jaunajam verslininkui.

Gruodžio 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 300,6 tūkst. bedarbių, arba 13,9 proc. visų darbingų šalies gyventojų – tai 0,3 proc. punkto mažiau nei praėjusį mėnesį. Iš jų 44303 jaunimas (iki 25 metų), arba 14,74 proc. visų bedarbių. Metų pradžioje jaunų bedarbių buvo 41589 ir šis rodiklis nuolat augo iki liepos. Tuo metų Lietuvos darbo biržoje buvo įregistruoti 52274 jaunuoliai. Gerėjant situacijai Lietuvoje mažėjo ir jaunų bedarbių. Tačiau  2009 metų pradžioje šis rodiklis siekė 16209 bedarbius – matomas drastiškas pokytis lyginant su kitomis amžiaus grupėmis.

Vis populiarėja verslo liudijimų įsigyjimas. Spalio mėn. 3,9 tūkst. bedarbių pradėjo veiklą įsigiję lengvatinius verslo liudijimus iki 6 mėnesių laikotarpiui. Palyginti su 2009 metų spaliu tokių bedarbių skaičius išaugo du kartus. Didelė dalis verslo liudijimų savininkų sudaro jauni žmonės, nes tai jiems lengvai prieinamas ir sąlyginai pigus verslo pradžios variantas. Taip pat jiems lengviau pritaikyti neseniai gautas teorines žinias ir mažiau rizikuoja, nes dauguma jų neturi ilgalaikių paskolų ar šeimos.

Įmonių savininkai turėtų suprasti, kad nekorektiška yra sakyti „rinkoje trūksta reikiamų specialistų“, o imtis priemonių. Įdarbinti jaunus žmonės, apmokyti ir paversti juos profesionalais – kitaip sakant užsiauginti darbuotojus. Tai investicijos į ateitį, kurių negalima pamiršti.

Kauno miesto gyventojams ir krepšinio sirgaliams aktualią informaciją ankščiau minėtomis temomis pateikė Ūkio banko investicinės grupės valdybos pirmininkė Angelė Dementavičiūtė, Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas, pasiruošimo Europos krepšinio čempionatui Kaune koordinatorius Vygantas Gudėnas ir „Žalgirio“ klubo generalinis direktorius Paulius Motiejūnas.

„Krepšinis – populiariausia sporto šaka Kaune. Miestas turi sukaupęs didelę patirtį šioje srityje: čia vyko pirmosios krepšinio rungtynės Lietuvoje, sovietiniais metais „Žalgiris“ buvo ne tik Kauno, tačiau ir visos valstybės vienybės bei stiprybės simbolis. Dėl to labai džiugu, kad mūsų mieste vyks finalinės Europos vyrų krepšinio čempionato kovos. Teisė organizuoti tokio aukšto lygio rungtynes yra prestižo reikalas ir teigiamo miesto įvaizdžio kūrimo dalis, todėl turime įvykdyti visus mums keliamus reikalavimus“, – sakė Vygantas Gudėnas.

Vienas iš kertinių diskusijos klausimų buvo Žalgirio arenos statybos plano įgyvendinimas. Anot pokalbio dalyvių, nepaisant to, jog ankščiau numatyti arenos statybos darbų terminai buvo pratęsti iki vasario pirmosios dienos, o pilnai funkcionuoti sporto kompleksas turėtų pradėti tik gegužės mėnesio pabaigoje, nekyla grėsmė finalinių kovų organizavimui Kauno mieste. „Jau pasirašytas susitarimas dėl finalinių kovų organizavimo Kaune, todėl terminų vėlavimas neturės jokios įtakos rungtynių perkėlimui į kitą miestą“, – teigė Mindaugas Balčiūnas.

Diskusijos dalyviai neabejojo, kad Kauno miesto sporto kompleksas ir po čempionato miestui teiks didelės finansinės naudos. „Arena yra universalus statinys – ateityje joje bus galima rengti ne tik sporto, tačiau ir pramoginius renginius: įvairius koncertus, motokroso varžybas. Jau dabar yra numatyta, kad joje nuolat veiks vienas restoranas, biurai, fitneso bei informacijos centrai. Be to, esame įsipareigoję per metus suorganizuoti mažiausiai septyniasdešimt penkis renginius“, – mintimis dalinosi Angelė Dementavičiūtė.

Vakaro metu taip pat buvo aptarti kainodaros klausimai. Diskusijos dalyviai teigė, kad Europos vyrų krepšinio čempionato metu bilieto kainos turėtų svyruoti nuo 50-60 litų. Planuojama, kad į Eurolygos rungtynes bilietus bus galima įsigyti dar pigiau – minimali numatoma kaina yra 20 litų. Be to, „Žalgirio“ klubo valdyba, siekdama užpildyti visas laisvas vietas arenoje, organizuos įvairias akcijas: „Studentų pajamos yra pakankamai mažos, todėl ketiname jiems taikyti specialias nuolaidas. Taip bus sudaryta galimybė į rungtynes patekti visiems norintiems“, – sakė Paulius Motiejūnas.

Diskusijos pabaigoje buvo aptartas svarbiausias klausimas. Ar Kaunas yra pasiruošęs ateinančią vasarą tapti Europos krepšinio sostine? Dalyvių nuomone, didžiausia problema yra miesto svečių apgyvendinimas, kadangi Kauno mieste nėra pakankamai aukštos klasės viešbučių. Tačiau Vygantas Gudėnas akcentavo, kad ši problema turėtų būti lengvai išsprendžiama, nes Kaunas – strategiškai patogioje vietoje, todėl turistai turės galimybę apsistoti aplinkiniuose miestuose bei kaimo turizmo sodybose. Taip pat buvo aptarti klausimai susiję su transporto spūsčių išvengimu bei saugumo užtikrinimu mieste. „Visos tarnybos jau dabar ruošiasi būsimam renginiui. Vienintelė problema yra ta, kad Kauno miestas neturi atskiros viešosios policijos. Dėl šios priežasties planuojame prašyti pagalbos iš kitų miestų savivaldybių“, – sakė Vygantas Gudėnas. Anot jo visos problemos yra išsprendžiamos – svarbiausia tinkamai pasiruošti. Pagrindinis kauniečių tikslas – miesto svečiams suteikti galimybę gerai praleisti laiką ir išsivežti neišdildomus prisiminimus.

Tikimasi, kad ateityje Kaunui pavyks ne tik išsaugoti ir puoselėti krepšinio sostinės vardą, bet ir tapti visos Lietuvos sporto sostine. Planuojama 2012 metais čia surengti Eurolygos finalinio etapo (Final four)varžybas,  o 2022 metais Baltijos šalyse organizuoti pasaulio krepšinio čempionatą.

Laisvės alėją galima pavadinti kultūros alėja, nes beveik visi Kauno teatrai yra įsikūrę šioje vietoje. Tai nuo seno tapusi susitikimų vieta, kurioje cirkuliuoja žmonių srautai. Paskutiniu metu kalbama apie alėjos merdėjimą, tačiau toks mastymas neįkvėps jos atsigavimo. Pagrindinis tikslas šiandien yra griauti neigiamus stereotipus ir eiti vieninga Laisvės alėjos atgaivinimo kryptimi. Ši gatvė dar yra vadinama miesto „high street“ (pagrindinė gatvė) ir žmonės turėtų į ją grįžti, nes visame vakarų pasaulyje prekybos centrai negali konkuruoti su tokiomis gatvėmis. Norint pasiekti tokį rezultatą ir Kaune, reikia turėti optimizmo ir bendrai to siekti.

Diskusijos metu buvo pasiūlyta pardavinėti įvairius paketus(pvz. vakarienė kavinėje + taksi paslaugos) , kurie paskatintų aktyvesnį naktinį gyvenimą bei sujungtu skirtingų paslaugų sektorius. Taip pat turėtų būti išspręstos automobilių parkavimo problemos, vakarais taikomos nuolaidos bei galbūt mažinamos kainos. Vakaro metu buvo pabrėžta, kad verslininkai turėtų atsižvelgti į pagrindinius klientus: studentus, turistus bei pasiturinčius Kauno miesto gyventojus.Todėl padėvėtų drabužių parduotuvės, kurios yra okupavusios Laisvės alėją, turėtų išnykti. Taip pat tūrėtų būti taikoma mokesčių diferenciacija. Patalpų savininkai, kurie prižiūri savo nuosavybę ir tuo pačiu kelia Laisvės alėjos vertę, turėtų būti atleisti nuo kai kurių mokesčių. Nemažos viltys dedamos ir į „Žalgirio“ areną, nes ji pritrauks turistus, kurie dažniau pasirinks kultūrines miesto dalis nei didžiuosius prekybos centrus.

Nors Laisvės alėja ir yra didelis objektas, kurio Kauno miesto gyventojai nepajėgūs užpildyti dėl jos ilgio, tačiau tai unikali pėsčiųjų gatvė, kurioje būtina sukurti tradicijas, naktinį gyvenimą. Svarbu nustatyti tikslus ir skintis kelia link jų įgyvendinimo.

Kadangi Audrys Karalius yra garsus  architektas, todėl diskusija buvo pradėta nuo pamatų ir plyta po plytos judėjo link stogo konstrukcijos. Buvo pažvelgta į gilią Kauno istoriją ir pabandyta ją palyginti su dabartiniais įvykiais Kaune. Pasak A. Karaliaus, viena iš miestų paskirčių ir reikalavimų yra civilizacijos, tobulesnio gyvenimo kūrimas. Miestai yra ta jėga, kuri vertė žmoniją vienytis ir kurti šviesesnę ateitį. Ilgai Kaunas buvo Lietuvos ir Pabaltijo prekybos bei amatų centras. Kauno ir Gdansko miestų rengiamos mugės sutraukdavo didžiules minias ir mūsų miestas buvo susikirtimų centre.  Iškyla klausimas, kodėl prieš tiek metų buvo kovojama dėl miesto klestėjimo, o dabar nebevyksta tokio tipo proveržių?

Pradžiai reiktu suprasti, kad proveržiai gali būti balti ir juodi. Juodi yra tie, iš kurių galima daug pasipelnyti, tačiau miestas naudos negauna. Balti – atvirkščiai – materialinės naudos neatneša, tačiau nuo to jų miestas atsigauna ir pradeda geriau funkcionuoti. Buvo prieita prie išvados, kad miesto gaivinimas investuojant tik į jo išorę naudos neatneša, nes miestas tai judesys, o ne kūnas.

Norint didesnių permainų vykdant Kauno proveržį reikia ilgalaikės ir turinčios vieną kryptį programos.  Miesto gaivinimui galima panaudoti laivybai tobulą Kauno geografinę padėtį. Saloje auganti nauja sporto arena tuo pačiu ir jaudina, ir suteikia vilčių. Ji gali tapti dar viena unikalia, turistus traukiančia bei miestą gaivinančia vieta, arba dar vienu „juodu“ proveržiu.  Vakaro metu buvo nuspręsta, jog panaudojant turimas upes, Laisvės alėją, senamiestį ir kitas populiarias vietas butų galima atgaivinti ir naktinį miesto gyvenimą, kas Kaunui suteiktų savotiško „kitoniškumo“.

Lietuva turi gilią istoriją ir to įrodymui išlikusių architektūros šedevrų, kurių nemaža dalis įtraukta į pasaulio paveldo sąrašus. Kiekvienais metais turistų, aplankančių Lietuvą, skaičius vis didėja. Tačiau investicijų į infrastruktūrą, skirtą turistams, nėra daug, todėl ne dažnas verslininkas pasirenka turizmo rinką.

Turizmo specialistai sumuoja vasaros sezono rezultatus. Šiemet, anot jų, kaip ir laukta, ūgtelėjo kelionės po Lietuvą. Šie metai  buvo ypač palankūs Kaunui. Skaičiuojama, kad kai kuriais vasaros mėnesiais turistų srautai šiame mieste išaugo iki 50 procentų, praneša LTV „Panorama“.

Kaune turistų skaičiaus augimas pradėtas matuoti jau po įstojimo į Europos sąjungą. 2010 metai buvo ypatingi dėl keleto priežasčių. Turbūt pati svarbiausia yra pagėrėjas miesto pasiekiamumas – pigios skrydžių bendrovės „Ryanair“ atsiradimas Lietuvoje. Taip pat įtakos turėjo daugybė tarptautinių festivalių ir renginių šią vasarą vykusių Kaune.

Kitą vasarą Kaune vėl vyks daug tarptautinių festivalių bei Europos krepšinio čempionatas. Tikimasi sulaukti rekordinio turistų skaičiaus. Šis antplūdis turėtų žymiai padidinti ne tik maitinimo įstaigų ar viešbučių, bet ir netradicinių verslo šakų pajamas.  Tai puiki galimybė jaunimui pradėti verslą turizmo sektoriuje – tokių progų negalima praleisti.

Mokslus baigusiųjų jaunuolių skaičius darbo biržos sąrašuose didėjo visą vasarą, tačiau, artėjant rudeniui ir naujiems mokslo metams, palengva šis skaičius pradėjo mažėti. Tam sąlygas sudarė tai, kad dauguma absolventų pamatė, kokia padėtis vyrauja darbo rinkoje. Jie galėjo įsitikinti, kad tikrai sunku susirasti norimą ar net bet kokį darbą, ir tai paskatino grįžti į mokymo įstaigas ir vėl kibti į studijas.

Pabaigę studijas, Darbo biržoje dažniausiai registravosi verslo vadybos, socialinio darbo, teisės, buhalterinės apskaitos, ekonomikos diplomus aukštosiose mokyklose įgiję jaunuoliai. Tarp profesinį išsilavinimą įgijusių žmonių darbo dažniausiai nerasdavo statybininkai-apdailininkai, automobilių remontininkai, virėjai ir konditeriai, barmenai.

Šių specialybių bedarbių daugiausia buvo ir praeitais metais. Tam didelę įtaką daro tai, kad šios specialybės yra dažniausiai rašomos pirmu numeriu renkantis studijų kelia. Deja didieji Lietuvos universitetai “prigamina” per daug šių specialybių absolventų, kurie nėra pasiruošę kurti savo verslą, o darbo rinka jau užpildyta.

Lietuvos jaunimas gali prisijungti tiek prie Lietuvos (VAT), tiek ES (EBAN) verslo angelų tinklų. VAT susideda iš privačių ir biudžetinių organizacijų, kurios veikia kaip tarpininkai tarp „verslo angelų“ ir verslininkų. Šių tinklų pagrindinė funkcija yra sukurti bendradarbiavimą tarp „verslo angelų“ ir verslininkų, ieškančių finansavimo galimybių. „Verslo angelų“ tinklai atlieka labai svarbų vaidmenį derindami nuosavo kapitalo paklausos (verslininkai) ir pasiūlos („verslo angelai“) puses.

Pagrindinės VAT kompetencijos apima: informacijos apie verslo angelų vaidmenį inovacijų procese skleidimą, siekiant pritraukti naujus tinklo narius, dalijimąsi kompetencijomis verslo kūrimo, idėjų realizavimo aspektais, pasiūlymų (tiek investicinių, tiek investavimo) srauto užtikrinimas. Lietuvos verslo angelų tinklo duomenimis, per metus „verslo angelai“ vidutiniškai gauna nuo 7 iki 12 investavimo pasiūlymų, tačiau investavimui renkasi tik vieną arba du sandorius.

EBAN tai 250 verslo angelų tinklų iš 28 valstybių administruojantis tinklas, prie kurių prisijungę apie 20000 verslo angelų, kurių pavieniai asmenys sudaro 75000, per metus vidutiniškai įgyvendinama 40000 verslo planų už 4 mlrd. eurų.

IT ir programinės įrangos rinkos išliko labiausiai verslo angelų investicijas traukiančiu sektoriumi visoje Europoje, tačiau 2009 metais išaugo investicijos į sveikatos ir aplinkos apsaugos verslo planus.